- kibildai
- kibildái interj., kibildaĩ 1. kabaldai, klibinkšt: Šlubas žmogus kibalduoja: kibildái, kibildái Dbk. Kibildái, kibildái – kibilduoja Škn. | Pasimeti glėbuką ir kibildaĩ namo (pradedi nelygia risčia važiuoti) Rs. | Akmuo paristas kibildai, kibildai pakalniuo Kal. 2. Ms, Sb, Vb keberiokšt, kebėkšt: Kibildái ir apvirto J, Slnt. Kibildaĩ nu krėslo ir nuvirto KlvrŽ. Kibildai iš arklio ir išrietėjau Šts. Kibildaĩ ir nurietėjo vaikas nu suolalio Vvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.